Kaip apsaugoti mūsų kompiuteryje sukauptus lobius? Interneto apsaugos paketai pavers mūsų dėžę kenkėjams neįveikiama tvirtove. Tačiau kurią apsaugą pasirinkti? Atsakymą į šį klausimą rasime šiame teste.

Virusai, „kirminai“, Trojos arkliai – tai kenkėjai, kurie kiekvieną akimirką gali užpulti nieko blogo nenujaučiantį kompiuterį. Pradedant šį interneto apsaugos paketų testą, pasaulyje buvo net 528 676 po internetą klaidžiojantys įvairaus plauko kenkėjai. Vartant šio žurnalo puslapius, jų skaičius bus išaugęs dar keliais tūkstančiais. Tačiau dar daugiau jų sukurta ir išbandyta mokslinėse laboratorijose. Seniau nusikaltėliai pasi- tenkindavo tuo, kad sugadindavo kompiuterių programas ir sunaikindavo juose saugomus duomenis. Deja, dabar jie nusitaikė į mūsų bankų sąskaitas ir kredito kortelių duomenis. Piktadariai kuria netikras bankų ir el. parduotuvių svetaines, kurias sunku atskirti nuo originalių, ir bando išvilioti svarbią informaciją. Apgautų ir pinigus praradusių žmonių skaičius nuolat auga. Todėl lįsti į internetą kompiuteriu, kuriame nėra patikimos interneto apsaugos – tolygu beprotybei.
„Computer Bild Lietuva“ atliko tradicinį interneto apsaugos paketų testą, kuriame buvo išbandytos septynios programos. Kiekviena iš jų buvo bombarduota 2,5 milijono kenkėjų ir 50 000 užkrėstų el. laiškų. Apsauginin kėms taip pat teko atlaikyti 150 000 interneto atakų. Be penkių visaverčių interneto apsaugos paketų teste dalyvavo ir dvi nemokamos programos – „Microsoft Security Essentials“ bei „Avira AntiVir – Free Antivirus“.

Kas kelia didžiausią grėsmę mūsų kompiuteriui?

Trojos arkliai. Šiuo metu internete mūsų tyko net 117 600 šio tipo kenkėjai. Patekę į kompiuterį, jie iššniukštinėja kietąjį diską bei darbinę atmintį, ieškodami ten saugomų el. banko duomenų, kredito kortelių numerių ar slaptažodžių, kurių reikia jungiantis prie populiarių internetinių žaidimų bei socialinių tinklų. Jie taip pat gali pamatyti mūsų interneto svetainėse suvestus duomenis. Kai kurie kenkėjai sugeba nukreipti mus į netikrus tinklalapius, pvz., kai bandome prisijungti prie el. parduotuvių ar bankų. Visa įrašyta informacija nukeliauja nusikaltėliams. Trojos arkliai kaip ir virusai kartais keičia ir naikina kompiuteryje saugomus duomenis, neretai atakuoja apsaugos programas ir jas išjungia. Taip pat jie gali iš interneto parsiųsti papildomų kenkėjų.
Trojos arklių universalumas daro juos pačiais pavojingiausiais kenkėjais. Dažniausiai kompiuteris jais užsikrečia apsilankius pavojingose interneto svetainėse. Tam panaudojamos operacinių sistemų ir interneto naršyklių klaidos. Trojos arkliai taip pat gali pasislėpti prie el. laiškų prikabintuose failuose bei apsimesti naudingomis programos.

„Botai“. Juos pasigauname interneto tinklalapiuose, kai bandome įdiegti neva naudingą priedą ar programą. „Botas“ paverčia kompiuterį tikru zombiu. Tokie apkrėsti įrenginiai yra apjungiami į tinklą, kurio galimybės panaudojamos įvairioms interneto atakoms bei „spamo“ siuntinėjimui. Vartotojas dažniausiai nė nenutuokia, kad jo kompiuteris tapo nusikaltėlių įrankiu.

„Rootkit“. Laimei, vis dar retai pasitaikantis, bet ypatingai pavojingas kenkėjas. Patekęs į kompiuterį jis moka taip pasislėpti, kad piktadario neaptiktų apsaugos programos. Dažniausiai “rootkit” nuo mūsų slepia kitą veikiančią programą, kuri, pavyzdžiui, renka informaciją apie mūsų kietojo disko turinį. Deja, tai tik nedidelė dalis kompiuterį kamuojančių kenkėjų. Mat jam ir toliau kelia grėsmę tradiciniai virusai, „kirminai“, šnipinėjimo programos ar brukalas. Su visais šiais priešais tenka susigrumti interneto apsaugos paketams.



Kaip apsaugos paketai gina kompiuterį?

Apsaugos rinkiniai yra sudaryti iš kelių skirtingų programų, užtikrinančių saugumą nuo tam tikros rūšies pavojų:
Apsauga nuo virusų. Svarbiausia paketo dalis, aptinkanti ir nukenksminanti į kompiuterį užklydusius kenkėjus. Ji turi paieškos sistemą, kuri aptinka pavojus pagal tam tikrus bruožus – programos kodą ar elgseną. Apsauga užblokuoja kenkėją, kad jis negalėtų padaryti nuostolių ir jį ištrina arba izoliuoja. Kenkėjų programinis kodas leidžia atpažinti žinomus virusus. Tačiau labai svarbu sekti programas, kurios kompiuteryje atlieka įtartinus veiksmus. Taip atrandami dar nematyti kenkėjai. Apsauga izoliuoja įtartinas programas savotiškoje „smėlio dėžėje“ (angl. „sand box“), kur jos gali veikti nekeldamos pavojaus.
Ugniasienė. Ji kontroliuoja iš interneto į kompiuterį ir iš jo į tinklą keliaujančius duomenis. Įvairios „dėžėje“ esančios programos jungiasi prie interneto. Tačiau šia galimybe bando pasinaudoti ir kenkėjai. Ugniasienė, pastebėjusi, kad prie interneto bando prisijungti programa, kuri neturi tam teisės, užkerta jai kelią. Šis modulis taip pat saugo kompiuterį nuo išorinių atakų, kurių metu nusikaltėliai bando perimti įrenginio valdymą į savo rankas.
Apsauga nuo brukalo (angl. „spamo“). Ši paketo dalis gina nuo šiukšlių, kurios kasdien atkeliauja į pašto dėžutę. Pašto apsauga turi filtrus, leidžiančius atpažinti reklaminius laiškus ir juos perkelti į specialų aplanką. Brukalo modulis bendradarbiauja su virusų šalinimo įrankiu, mat jam tenka tikrinti prie laiškų prikabintus failus. Į pašto dėžutes vis dažniau atkeliauja apgavikiški laiškai, bandantys mus privilioti į netikras el. parduotuvių ar bankų svetaines. Programa turi juos atpažinti ir įspėti apie pavojų.

Ką dar siūlo apsaugos paketai?

Be standartinių modulių interneto apsaugos programų rinkiniuose neretai rasime reklamų blokavimo įrankius, kurie pašalina reklaminius skydelius iš lankomų interneto svetainių ir blokuoja iššokančius langus (angl. „Pop-Up“). Daugelis rinkinių taip pat įspėja, kai bandome apsilankyti pavojinguose tinklalapiuose, iš kurių galima parsisiųsti kenksmingų failų. Tokia apsaugos rūšis darosi vis reikalingesnė, mat vis dažniau Trojos arkliai ir „botai“ į kompiuterį patenka apsimesdami naršyklės priedais arba filmukų „kodekais“. Kai kuriuose paketuose taip pat rasime vaikų apsaugos ir kontrolės įrankius. Jie užblokuoja priėjimą prie vaikams netinkančių interneto svetainių. Rinkiniai privalo nuolatos gauti iš interneto naujausius duomenis apie virusus ir bent kartą per savaitę tikrinti kompiuterio kietajame diske esančius failus.

Kaip apsauga suranda naujus virusus?

Siekdamos greičiau aptikti naujus virusus, gamintojos naudoja internetinę potencialių kenkėjų atpažinimo sistemą. Aptikusi įtartinai besielgiančią progra- mą, apsaugininkė išsiunčia ją savo kūrė- jams. Šie atidžiai ištestuoja gautą failą ir, aptikę kenkėją sukuria būdą, kaip jį neutralizuoti. Informacija apie naują virusą išsiunčiama visiems vartotojams. Internetas leidžia aptikti naujus kenkėjus vos per keliolika minučių. Kairėje esančioje schemoje matome, kaip veikia kenkėjų aptikimo sistema.

Testo rezultatų santrauka

Kenkėjų atpažinimas
Atpažįstant įvairius kenkėjus, „Kaspersky Internet Security 2010“ nebuvo lygių. Šios gamintojos interneto apsaugos programų rinkinys rado daugiau „rootkitų“ nei kiti testo dalyviai. Šis įrankis taip pat patikimiau už kitus aptikdavo rečiau sutinkamus virusus. Greičiausiai ką tik pasirodžiusius kenkėjus ir daugiausiai per pastarąsias dvi savaites aptiktų virusų surado „McAfee Internet Security 2010“. Ši apsaugininkė geriausiai išnaudoja informavimo apie naujus kenkėjus internetu technologiją. Internetinę naujų kenkėjų aptikimo sistemą taip pat naudoja ir „Norton Internet Security 2010“ ir testo nugalėtojas – „Kaspersky“. Tai leidžia šioms programoms palyginti greitai aptikti visus naujausius kenkėjus. Visi testo dalyviai neblogai tikrino iš interneto siunčiamus failus. Tačiau geriausiai šioje srityje pasirodė „Norton“, „G-Data“ ir „McAfee“, kurie surado absoliučiai visus pavojus. Nemažai kenkėjų į kompiuterį pa tenka iš apkrėstų interneto svetainių. Deja, tik „Kaspersky“, „Norton“ ir „G-Data“ galėjo patikimai apginti nuo tokių pavojų. Keista, bet „BitDefender“ pakete apkrėstų svetainių aptikimo funkcija būna išjungta. „AntiVir“, „McAfee“ bei „Microsoft Security Essentials“ išvis neturi galimybės blokuoti svetainėse įdiegiamus kenkėjiškus failus.

Ugniasienė
Bene patogiausia dirbti su „Copernic Desktop Search“. Deja, paspaudę kurį nors programos mygtuką, ne visada gausime tai, ko norėjome. Kartais ekrane pasirodys langelis siūlantis įsigyti mokamą šios programos versiją, kuri kainuoja apie 100 litų. Iš „Windows“ operacinėse esančių paieškos įrankių įspūdingiausiai pasirodė „Windows 7“ paieška – joje rasime nemažai rezultatų rūšiavimo galimybių.

Geriausiai interneto pavojus blokavo testo nugalėtojos „Kaspersky“ ugniasienė. Blokuojant atakas iš interneto neblogai pasirodė ir „Bitdefender“, tačiau ši programa nuolat erzina vartotojus pranešimais apie klaidingai aptiktus pavojus. „AntiVir“ ir „Microsoft Security Essentials“ apsaugininkės neturi ugniasienės, tad joms testo metu teko pasikliauti ne itin saugia „Windows XP“ operacinėje sistemoje esančia ugniasiene. Dėl to gerokai nukentėjo šių programų įvertinimas. Deja, ne ką geriau pasirodė ir „G-Data“ bei „McAfee“ ugniasienės.

Testo nugalėtojas

“Kaspersky Internet Security 2010“ tolygiai pasirodė daugelyje testo rungčių. Rinkinys gerai apsaugojo nuo pavojingiausių kenkėjų, patikimai blokavo iš interneto parsiunčiamus virusus. Nugalėtoją reikėtų pagirti dėl geriausios ugniasienės ir ypač patogaus bei suprantamo valdymo. Nors „Kaspersky“ patikimiausiai saugo nuo pavojų, šis rinkinys ne itin sulėtina kompiuterio darbą. Tačiau į kenkėjų atsiradimą jis turėtų reaguoti greičiau.

Vieta	Programa	Įvertinimas	Vidutinė kaina
1	Kaspersky Internet Security 2010	7,54	139 Lt
2	Norton Internet Security 2010	6,39	179 Lt
3	Bitdefender Internet Security 2010	6,40	95 Lt
4	G-Data Internet Security 2010	5,39	99 Lt
5	McAfee Internet Security 2010	5,36	120 Lt
(PALYGINIMUI)	AntiVir Personal - Free Antivirus	4,45	nemokama
(PALYGINIMUI)	Microsoft Security Essentials	3,83	nemokama